ŽEMYGALA 2006 m. Nr. 2 (2) - 2007 m. Nr. 1 (3) ISSN 1822-4989 2-3

ŽEMYGALA

Joniškio krašto istorijos ir kultūros žurnalas

2006 M. NR. 2(2) – 2007 M. NR. 1(3)

ISSN 1822-4989

Kaina 15,- Lt be PVM

KULTŪROS KRAŠTOVAIZDŽIO POKYČIAI

2006 m. vasarą išleistas pirmasis Joniškio istorijos ir kultūros žurnalo „Žemygala" numeris sulaukė palankaus tiek įvairių mokslo žmonių, tiek kitų mūsų krašto istorija bei kultūra besidominčių kraštiečių įvertinimo. Malonu, kad ir žurnalo pavadinimo kilmės interpretacija sudomino kalbininkus ir sukėlėjų diskusijas. Vadinasi, žurnalas skaitomas, vertinamas ir turi atgarsį.

Siekdami užsibrėžto tikslo - atspindėti mūsų krašto istorijos ir kultūros kraštovaizdžio pokyčius mokslinių tyrimų fiksuojamuose faktuose bei įvairiose kultūrinės raiškos erdvėse - tęsiame „Žemygalos" kelią.

Šis jungtinis „Žemygalos" numeris, skelbiantis 2006 m. antrojo ir 2007 m. pirmojo pusmečių sukauptų istorinių žinių bei įžvalgų, kūrybos slinkčių publikacijas, siūlo apžvelgti pakitusį mūsų krašto kultūros kraštovaizdžio žemėlapį. Abiejų pusmečių teminės koncepcijos panašios, fiksuojančios mūsų kraštui svarbias istorines sukaktis, atveriančios iki tol niekur neskelbtus faktus iš Joniškio parapijos istorijos, siekiančios užpildyti Joniškio miesto savivaldos ištakų istorines spragas, gvildenančios Joniškio šnektos subtilybes, reprezentuojančios iškiliausių mūsų krašto kūrėjų bei perspektyvių jaunosios kartos kultūros žmonių kūrybines patirtis, pristatant bei analizuojant jų kūrinius.

Svarbiausios šio numerio temos: LDK kultūros istoriko dr. Liudo Jovaišos publikacija „Joniškio bažnyčia ir jos klebonai 1536-1647" ir archeologo Ernesto Vasiliausko mokslinis straipsnis „Kur buvo Joniškio rotušė?". Pirmoji publikacija patikslina istoriografijoje įsitvirtinusią Joniškio parapijos įsikūrimo datą (anksčiau - 1522,1523,1526,dabar- 1536m.)bei detaliai nušviečia Joniškio bažnyčios istoriją 1536-1647 m. Antroji - pateikia naujausias archeologiniais tyrinėjimais paremtas įžvalgas ieškant Joniškio rotušės praeities pėdsakų dabartyje. Bažnyčios istorijos temą puikiai papildo ir menotyrininko Gintauto Žalėno pristatomas seniausias Joniškio krašte, Lietuvos religinės dailės kontekste unikalus Joniškio bažnyčios šv. Martinijono paveikslas, respublikinės reikšmės dailės paminklas.

Kultūrinio krašto pokyčius žymi ir niekur iki šiol nepublikuoti Latvijos istorikės dr. Maritės Jakovlevos istoriniai duomenys apie Joniškio ir Kuršo kunigaikštystės pasienį Šiaurės karo pradžioje (1700-1705 m.), žurnalistės Loretos Ripskytės Jo¬niškio krašto senųjų fotografų bei jų veiklos apžvalga, Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus Rudiškių filialo muziejininkės Genovaitės Zitos Žukaitienės naujai aptikti faktai apie Rudiškių mokyklą.

Kultūros kraštovaizdis praturtinamas ir dvasiniu krašto paveldu - Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos klieriko Mariaus Dyglio aptariamu mal¬dingų kelionių prie negendančių Dievo Tarnaitės Barboros Umiastauskaitės-Žagarietės palaikų fenomenu. Nemažiau svarbi jaunimo istorinės praeities pažinimo patirtis atsiveria kultūros publicistės Nelijos Stirblienės „Sugrįžimuose". Mūsų kultūros kraštovaizdį itin iyškiai reprezentuoja ir Joniškio šnektų savitumas, pateikiamas kalbininkės Aušros Kaikarytės.

Atsigręžiant į kūrybines mūsų kraštovaizdžio erdves maloniai sušildo kraštiečio rašytojo Jono Avyžiaus našlės žurnalistės Irenos Litvinaitės-Avyžienės prisiminimai straipsnyje „Joniškio kraštas man tapo savas" bei publikuojami „Žemygalai" patikėti du iki šiol niekur neskelbti patys ankstyviausi rašytojo Jono Avyžiaus kūriniai.

Šių eilučių autorės literatūrinių įžvalgų straipsniu „Mėlynasis mirčių medžiotojas“ pristatomas kraštietės rašytojos Jolitos Skablauskaitės naujausias romanas „Brudenis44 atveria pagoniškąsias mūsų krašto mirties kultūros kūrybines interpretacijas. Tos pačios autorės interviu „Laimingas, kuriantis pasaulius" supažindina su perspektyviu Joniškio krašto jaunuoju dailininku Povilu Gavorka bei savita jo kūrybine raiška. Publikuojami poetės Onos Mikalauskienės-Kubiliūtės devyni naujausi eilėraščiai subtiliais poetiniais atšvaitais išsako kūrybinę brandą.

Istorijos ir meninės raiškos jungtį įprasmina toliau publikuojama M. Zyverto drama „Rakte“ (vertė Dz. E. Irbytė-Staniulienė).

Šio „Žemygalos“ numerio epilogas tradicinis Joniškio krašto 2006-2007 m. leidinių ir publikacijų sąvadas, sudalytas Jono Avyžiaus viešosios bibliotekos bibliotekininkės Vijoletos Kuprevičienės.

Tikimės, kad šis „Žemygalos" numeris ras savo vietą kultūros leidinių kontekste, sudomins mūsų čia ir svetur išsibarsčiusius kraštiečius, praturtins jų žinias bei kultūrinį akiratį.

TURINYS

Kultūros kraštovaizdžio pokyčiai

Summary

KRAŠTO ISTORIJA

L. Jovaiša. Joniškio bažnyčia ir jos klebonai 1536-1647 m.

G. Žalėnas. Joniškio bažnyčios šv. Martinijono paveikslas

E.Vasiliauskas. Kur buvo Joniškio rotušė?

M. Jakovjeva. Joniškis bei Kuršo kunigaikštystės pasienis Šiaurės karo pradžioje (1700-1705 m.)

L. Ripskytė. Joniškio krašto senieji fotografai (XIX a. pabaigoje-XX a. vidutyje)

G. Z. Žukaitienė. Rudiškių mokyklai - 90

M. Dyglys. Maldingos kelionės prie negendančių Dievo tarnaitės Barboros Žagarietės palaikų

N. Stirblienė. Sugrįžimai