ŽEMYGALA 2006 1 ISSN 1822-4989



ŽEMYGALA

Joniškio krašto istorijos ir kultūros žurnalas

2006 M.1 (1)
A4 80 psl. 15 LT be PVM

ISSN 1822-4989


TURINYS

Sudarytojų žodis
Summary

KRAŠTO ISTORIJA

A. Baliulis. Joniškio savivaldai - 390 metų
E. Vasiliauskas. Joniškis XIV-XVIII a.
J. Galkus. Joniškio herbo istorinės ištakos, sudarymo principai ir reikšmė
D. K. Galvydytė. Pirmųjų Joniškio rajono gyventojų ryšys su gamtine aplinka

KRAŠTO ŽMONĖS

J. Brazauskas. Nauja monografija apie kraštietę dailininkę Marcę Katiliūtę
I. Osipova. Istorikės tyrimas: kraštietis Laurynas Lopas - Lietuvos atstovas Rusijos valstybės dūmoje
S. Grigaliūnienė. Savų primirštas profesorius Vincas Čepinskis
I. Osipova. Britų legenda aktorius Lorensas Harvėjus - mūsų kraštietis
G. Lastauskienė. Sostinės joniškiečių draugija „Sidabra"švenčia dešimtmetį
V. Kuprevičienė. Likimas - aktorius
N. Stirblienė. Keletas Jurgos paveikslo štrichų
KŪRYBA, VERTIMAI, KONKURSAI
VI. Ancevičienė. Ryškiaspalvis ir veržlus vaikų pilietiškumo upokšnis. Vaikų darbai
I. Osipova. Tekėk, Žiemgalos žemės gyvasties gaivintoja
Joniškiečiai - Joniškiui. Poezija ir proza
V. Kuprevičienė. „Esu iš prigimties veiklos žmogus"
M. Zyvertas. Raktė (vertė Dz. E. Irbytė)
Joniškio krašto 2005-2006 m.leidiniai

Leidžiamas nuo 2006 metų du kartus per metus

Sudarytojų zodis

Nuo pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šalies rajonuose pastebimi ryškėjantys naujo kultūrinio reiškinio ženklai, lemiantys periferinių, lokalinių istorijos ir kultūros leidinių kūrimosi priežastingumų ir poreikį. Pagrindinis šio reiškinio stimulas - kiekvienas kraštas turi savo istorijų, šnektų, etninių savitumų, žymių žmonių, savitų šiuolaikinių postmodernios kultūros ir meno apraiškų, būdingų tik tam tikrai istorinių ir kultūrinių priežasčių nulemtai teritorijai. Bene svarbiausia tokių leidinių kūrimosi priežastis ta, kad lokalinė, tam tikro krašto istorinė ir kultūrinė raiška, jos tendencijos ne visada turi galimybių visiškai atsispindėti respublikos periodiniuose kultūros leidiniuose, kurie dažniausiai yra arba išskirtinai specifinio mokslinio, arba siauro specializuoto pobūdžio, todėl negali visiškai patenkinti tam tikros teritorijos kultūros vartotojų poreikių. Kita vertus, rajono laikraščiuose, kurie pateikia bendrų (dažnai komercinių bei politinių priežasčių sąlygotų) vietos naujienų bei įvykių atspindžių, visavertis krašto istorijos ir kultūros vaizdas išryškėti taip pat neturi galimybių. Tad nenuostabu, kad kuriasi lokaliniai kultūros leidiniai, siekiantys užpildyti atsivėrusių kultūrinės informacijos poreikio tuštumą.
Joniškio krašte jau senokai brendo tokio leidinio idėja. Neatsitiktinai ją ryžosi įgyvendinti būtent Joniškio istorijos ir kultūros muziejus, jau turintis nemenkos leidybinės, ryšių su mūsų kraštiečių mokslinėmis pajėgomis bei glaudaus bendradarbiavimo su kitais mūsų krašto kultūrą gaivinančiais šaltiniais patirties.
Neatsitiktinumas, matyt, yra ir tai, kad pirmasis Joniškio krašto istorijos ir kultūros žurnalo numeris sutampa su Joniškio savivaldos 390 metų sukaktimi. Tai tarsi istorinės atspirties taškas, įrodantis, kad mūsų kraštas jau subrendo sistemingai savo kultūrinių įvykių fiksacijai bei patraukliam jos pateikimui.
Ilgokai šiam leidiniui ieškojome vardo, nusakančio ne tik esminį mūsų krašto etninio savitumo, bet ir šio leidinio prigimties bruožą. Kodėl leidinį pakrikštijome „Zemygala"? Leidinio pavadinimas vienija keletą prasmių. Viena kertinių - atklydusi iš gilios mūsų krašto senovės.
Esame senosios Žiemgalos istorinės žemės gyventojai, tolimi žiemgalių genties palikuonys. Tokį Žiemgalos pavadinimą fiksuoja XII a. rusų metraščiai. Istorija byloja, kad karingoji žiemgalių gentis apie 1290-uosius neteko paskutinės savo tvirtovės - Sidabrės pilies ir dalimis buvo priversta pasitraukti į Lietuvą ar Mintaują. XII a. pabaigoje-XIII a. Rytų Pabaltijyje vykstant kryžiaus karams, suintensyvėjo vidaus ir išorinė gyventojų migracija, neaplenkusi ir Žiemgalos. Žiemgalių migraciją liudija Lietuvos teritorijoje išsibarstę vietovardžiai Zemygala. Žemygalos vietovardį mini ir kryžiuočių kelių aprašymai. Panašūs vietovardžiai aptinkami ir XIV a. Petro Dusburgicčio kronikoje. Si istorinė žemgalių migracijos inspiracija paskatino pasirinkti būtent šį vietovardį, siekiant įvardyti Joniškio kraštą kaip simbolišką senosios Žiemgalos dalį (savitą kultūrinę jos dominiją). Taigi Žiemygalą suvoktume ir kaip mums, joniškiečiams, kurių kraujyje dar alma žiemgalių savastis, atsivėrusią galimybę kultūrine jungtimi aprėpti krašto praeitį su dabartimi. Kitą žurnalo vardo interpretaciją sietume su geografine krašto specifika. Joniškio kraštas - Lietuvos pasienis, tarytum Lietuvos žemės galas, savotiškas paribys. O žemės pakraštys visada įdomus savo kultūriniu išskirtinumu bei įvairiose visuomenės kultūrinėse raiškose, tradicijose, gyvensenoje įsirėžusiais unikumais. Paribyje susiformavusi, su įvairiomis istorinėmis įtakomis persipynusi kultūra išskirtinai turi stiprių, giliai iš praeities plūstančių impulsų, provokuojančių juos įprasminti leidinyje kaip laikui atsparią vertybę, kaip savitą kultūrinį faktą. Toks ir yra vienas svarbiausių Joniškio kracto istorijos ir kultūros žurnalo „Zemygala" tikslų.
Tad galiausiai Žemygalą galėtume suvokti ir savotiškos iliuzinės, naujai sukurtos mūsų krašto „kultūrinės žemės" prasme, žemės, kuri tarsi tiltas sujungs mūsų krašto praeitį su dabartimi, joniškiečius su po Lietuvą ir pasaulį išsklidusiais mūsų kraštiečiais.
Redakcinė kolegija

SUMMARY

'Žemygala' is an illustrated magazine about the history and culture of Joniškis. It was first published in 2006. This magazine is supported by the authorities of Joniškis Municipality. The first number of the magazine is dedicated to the 390th anniversary of Joniškis self-governing.
The editorial in 'Žemygala' presents the readers to the origin of the magazine and its objectives. Meaning of the magazine's title relating high antiquity with the present is also given in the editorial.
Academic Algirdas Baliulis studies different town privileges as well as granted by Magdeburgas, town ruling and courts of the 17th -18th centuries in his publication '390 years of Joniškis self-government'.
Archaeologist Ernestas Vasiliauskas presents a scientific article 'Joniškis in the 16th-I8th centuries' where the archaeological material collected during the period of 1990-2004 is reviewed and the topic of Joniškis origin, development and its links with other towns during the 16th-18th centuries is studied.
A fellow-countryman artist, doctor of Science, Juozas Galkus, who is a member of the Heraldry Committee, tells the history of the creation of Joniškis blazon in his article 'Historical beginnings of Joniškis blazon, principles and meaning of its creation'.
A fellow-countrywoman doctor of Science Daina Kazimiera Galvydytė presents an article titled as 'Relation of the first residents and the environment'.
Juozas Brazauskas presents an article titled as 'New monograph about Marcė Katiliutė the artist of Joniškis'.
Ilona Osipova introduces monographs about a fellow-countryman Laurynas Lopas who is a representative of Lithuania in Duma of Russia.
Stefanija Grigaliūnienė tells about Vincas Čepinskis, a famous patriarch of physics and chemistry who lived in Joniškis, in her article 'Forgotten professor Vincas Čepinskis'.
Ilona Osipova presents a story about a famous British actor of Jewish origin Laurence Harvey who was born in Joniškis.
Giedre Lastauskiene, a doctor of Science, a leader of Joniškis-dwell-ers' society 'Sidabra' in Vilnius presents the activity of the society in her article 'Joniškis-dwellcrs' society 'Sidabra' in Vilnius celebrates its 10th anniversary'.
Vijoleta Kuprevičienė introduces biography of an actor Eduardas Čepulis in her publication 'Actor is his destiny'.
Nelija Stirblienė tells about young painter Jurga Burauskienė's creative debut connected with the distant past of Joniškis in her article 'Some lines to Jurga's painting'.
In the article 'Flow, freshener of Semigallia land' Ilona Osipova tells about Joniškis litterateurs' club Audruve', that celebrates its 30th anniversary this year.
Joniškis region litterateurs of different ages publish their creative works dedicated to their native town in this magazine.
Vijoleta Kuprevičienė interviews translator Dzintra Elga Irbytė -Staniuliene in the article T am an active person by nature'. An extract of a drama 'Rakte' by Latvian writer M. Ziverts which was translated by Dz. E. Irbyte-Staniulienė is presented in the magazine.
Vlada Ancevičienė discusses paintings on the topic of Joniškis heraldry created by the children of Joniškis region in her article A bright and slashing stream of children's citizenship'. The best children's works are also presented here.
The newest publications of Joniškis region during the period of 2005-2006 are presented in the magazine.


Translated by Loreta Arvazienė





sprendimas: paulius karpas 2011 © leidykla Lucilijus