Visuomenėje, vykstant demokratiniams procesams kuriasi vis daugiau bendruomenių, kurių reikšmė labai išaugo ne tik socialiniame ar ekonominiame, bet ir aplinkosaugos, švietimo, kultūros sektoriuose. Nuolat kintanti kultūra, žmonių ir organizacijų santykiai, politika, švietimas, medicina teikia žmonėms naujų galimybių, tačiau sukelia ir daug sunkumų, kuriuos ir bandoma spręsti, jungiantis į bendruomenes. Būtent čia bandoma įveikti pokyčių problemas, pabrėžiamas orientavimasis į žmogų, į konkrečius jo poreikius. Tad galima daryti prielaidą, kad bendruomenė susiformuoja iš žmonių, turinčių tą patį interesą. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir plėtros įstatyme (2002) nurodoma, jog kaimo bendruomenė – kaimo teritorijoje gyvenantys žmonės, susieti bendrais viešaisiais poreikiais ir interesais. Gali būti religinės bendruomenės, susiformavusios remiantis vienu tikėjimu, tautinių mažumų bendruomenės, siekiančios išreikšti savo tautiškumą, ir kitos. Bendruomeninė veikla paprastai yra vykdoma pačių žmonių iniciatyva. Ją skatina vidinis saviugdos bei saviraiškos poreikis.