"Joniškio krašto žydų gyvenimas tarpukariu (1918-1940) "
Life of the jews of joniškis region during the inter-war period (1918-1940)
Butautis T.
ISBN 9955-564-47-4
B5 64 psl. 7,00 LT be PVM
Darbo tikslas - pateikti Joniškio krašto žydų bendruomenės, kuri minima jau XVIII a. pirmos pusės rašytiniuose šaltiniuose, kultūrinio, socialinio, visuomeninio gyvenimo tarpukario Lietuvoje fragmentus.
Darbo aktualumui įtakos turi istoriografinių apžvalgų stoka. Tai savaime sukuria būtinybę kaupti istorinę medžiagą apie Joniškio krašto žydus, fiksuoti šios etninės bendrijos architektūros, kultūros, istorijos paminklus. Projektas galėtų būti plėtojamas ir ateityje, atsiradus papildomai istorinei ar ikonografinei medžiagai.
Įvadas
Introduction
Research in history of the Lithua nian Jewish community is a blank spot in our historiography. We do not have anything that could be called a mini-his tory, the subject of which would be a local history of the Jews of a certain narrow region. Karvelis, a historian, notices that in Lithuanian historiography the situ ation of the Jews of the whole Lithuania is analysed, therefore there are hardly any local and regional research on oriental com munities (our translation).1
Such a situation could be partly justified. Lithuanian Jews, the most nu merous national minority in Lithuania, were able to accumulate enormous intellectual - cultural potential but at the beginning of the forties having suffered the most terrible catastrophe, could not leave a remarkable trace in Lithuanian history (in terms of written reference or documents), especially in the Jewish communities of small towns and villages. Most of the remaining historic materials were found not in Lithuanian archives but abroad. For instance, the book Last Walk in Naryshkin Park was published in Australia (Melbourne) in 1997 and dedicated to the history of Žagarė's Jews.2 The author of the book - Rose Zwi - is Jewish, whose father's family lived in Žagarė until the holocaust, and which like most Jewish families, could not escape the catastrophe. It resembles of an odyssey of a family's life, their wandering in Mexico, caused by the political situation, their return and, finally, the catastrophe. The references: articles, stories, photographs, etc. were borrowed from the libraries and archives of London, New York, Jerusalem and other cities of the world. We could give some more similar examples. The book Historien om kristiansundsjodene, published in Norway in 2000, tells us about some Jewish from Žagarė, who emigrated to a small Norwegian town Kristijanzund after World War I.3 The plot of the book reminds of a documentary feature well illustrated by archival documents and photographs. The references were also borrowed from the local archives and libraries. Thus, it is obvious why we don't have anything like this in our historiography. There is an elementary lack of references.
Pastebima tendencija, jog Lietuvos žydų bendruomenės istorijos tyrinėjimai kol kas yra balta dėmė mūsų istoriogra fijoje. Mes neturime nieko panašaus į tai, ką galėtume pavadinti mini istorija, tyrinėjančia konkretaus, nedidelio regiono (lokalinę) žydų istoriją. Istorikas D. Karvelis pažymi, jog lietuvių istoriografi joje nagrinėjama visos Lietuvos žydų padėtis, todėl beveik nėra lokalinių ir regioninių tyrimų apie orientalines bendrijas.1
Iš dalies tokia padėtis pateisinama. Lietuvos žydai, gausiausia Lietuvoje tautinė mažuma, tarpukariu sugebėjusi sukaupti milžinišką intelektualinį-kultū- rinį potencialą, bet 5-ojo dešimtmečio pradžioje ištikta siaubingos katastrofos, negalėjo palikti gilaus savo istorijos Lietuvoje pėdsako (rašytinių šaltinių, doku mentų). Ypač mažų miestelių ar kaimų žydų bendruomenės. Didelė dalis išlikusios istorinės medžiagos atsidūrė ne Lie tuvos archyvuose, o toli už jos ribų. Tarkime, Australijoje (Melburne) 1997 m. buvo išleista knyga Last Walk In Na ryshkin Park, skirta Žagarės miestelio žy dų istorijai.2 Knygos autorė Rose Zwi - žydė. Jos tėvo šeima iki pat holokausto gyveno Žagarėje. Tai tarytum vienos šei mos gyvenimo odisėja - klajonės po Meksiką susidarius nepalankiai politinei situacijai, grįžimas atgal ir pagaliau katastrofa. Medžiaga: straipsniai, pasakojimai, fotonuotraukos ir 1.1, imti iš Londono, Niujorko, Jeruzalės ir kitų pasaulio miestų bibliotekų bei archyvų. Adekvačių pavyzdžių galėtume surasti daugiau. 2000 m. Norvegijoje išleistoje knygoje Historien om kristiansundsjodene pasakojama ir apie keletą Žagarės žydų, po Pirmojo pasaulinio karo emigravusių į Norvegijos miestelį - Kristijanzun-dą.3 Knygos turinys primena dokumentinę apybraižą, gausiai iliustruotą archyviniais dokumentais ir fotografijomis. Medžiaga taip pat imta iš vietos archyvų ir bibliotekų. Tad visai suprantama, kodėl mūsų istoriografijoje nieko panašaus nėra. Jaučiamas elementarus medžiagos stygius.
Kalbant apie tai platesniu (visos Lietuvos) mastu, yra keletas bendro pobūdžio darbų, kuriuose nesigilinama į konkrečius dalykus ir stengiamasi pateikti bendrą istorijos vaizdą, išryškinti svarbiausius žydų tautos gyvenimo Lietuvoje momentus, gyvensenos, kultūros, švietimo ir 1.1, specifiškumą, įvertinti jų indėlį į žydų bendranacionalinę kultūrą. Iš tokių solidžiau atrodančių veikalų minėtinas Solomono Atamuko Lietuvos žydų kelias. Nuo XIV amžiaus iki XX a. pa baigos.*
Knyga Lietuvos Žydai 1918-1940. Prarasto pasaulio aidas - puikus istorinės sintezės pavyzdys. Tai straipsnių rinkinys, sudarytas ir pirmą kartą publikuotas prancūzų kalba Paryžiuje. Lietuvos žydų istorija nagrinėjama remiantis ne tik istorija, bet ir sociologija, filosofine ideologija.5
Speaking of this on a wider scale of the whole Lithuania, there are some works of a general character, without going deep into detail; they aim to present a general historic view and to single out the most important moments of the Jewish life in Lithuania as well as some specific features of their way of life, culture, education, etc. and to evaluate their role in the context of the whole national Jewish culture. One of these more serious works, worth mentioning here, is Solomonas Atamukas' Lietuvos žydų kelias. Nuo XIV amžiaus iki XX a. pabaigos (The Road of Lithuanian Jews. From the 14th c. until the end of the 20th c.j.4
The book Lietuvos Žydai 1918 -1940. Prarasto pasaulio aidas (Lithuanian Jews between 1918 and 1940. The Echo of the Lost World) is a perfect example of historic synthesis. It is a collection of articles, collected and first published in French in Paris. The history of Lithuanian Jewish in analysed not only from a historical but also from sociological, philosophical and ideological points of view.5
The aim of the work is, as much as is allowed by the limited materials to present some fragments of cultural, social, and public life of the Jewish community of Joniškis region, wich has been allready mentioned in the written sources in the first half of the 18th century, during the Inter-War Period.
The relevance of the work has been proved by the lack of the historiographical surveys. This compelled to accumulate historic materials about the Jewish of Joniškis region and record architectural, cultural, and historical monuments of this ethnical community. The project could be also developed in future, with additional historic or iconographic materials turning up.
The great majority of the achieve materials used in this study is kept in the Central State Archives of Lithuania (LVCA), in the History Archives of the State of Lithuania (LVIA), Vilnius Gaon's Lithuanian State Museum (LWGM), the Archives of the Jewish community of Šiauliai, Šiauliai „Aušra" Museum and Joniškis Museum of History and Culture (JIKM). Of extra importance are books of metrics dated 1922 -1924, regulations of the Jewish public associations and clubs as well as their registration documents.
Darbo tikslas - pateikti Joniškio krašto žydų bendruomenės, kuri minima jau XVIII a. pirmos pusės rašytiniuose šaltiniuose, kultūrinio, socialinio, visuomeninio gyvenimo tarpukario Lietuvoje fragmentus.
Darbo aktualumui įtakos turi istoriografinių apžvalgų stoka. Tai savaime sukuria būtinybę kaupti istorinę medžiagą apie Joniškio krašto žydus, fiksuoti šios etninės bendrijos architektūros, kultūros, istorijos paminklus. Projektas galėtų būti plėtojamas ir ateityje, atsiradus papildomai istorinei ar ikonografinei medžiagai.
Didžioji dalis darbe panaudotų archyvinių duomenų saugoma Lietuvos Valstybės centriniame archyve (LVCA), Lietuvos Valstybės istorijos archyve (LVIA), Lietuvos Valstybiniame Vilniaus Gaono muziejuje (LWGM), Šiaulių žydų bendruomenės archyve, Šiaulių „Aušros" ir Joniškio istorijos ir kultūros muziejuose (JIKM). Ypač vertingi dokumentai yra 1922-1924 m. metrikų knygos, žydų visuomeninių susivienijimų, klubų nuostatai ir jų registracijos dokumentai.
Svarbi ikonografinė medžiaga, tiesa, negausi. Tai žydų gyvenamųjų pastatų, kultūros paminklų, žydų šeimų asmenų ir kt. nuotraukos.
1 Karvelis D., Žydai, karaimai ir totoriai Radvilų Biržų kunigaikštystėje. XVI a. pab. - XVII a. pirmoje pus., Žiemgala, 2002, Nr. 2, p. 10.
2 Zwi R., Last Walk In Naryshkin Park, Australia, Melbourne, 1997.
3 Borochstein O., Historen om kristiansundsjode ; Krisdansund, 2000.
4 Solomonas A., Lietuvos žydų kelias. Nuo XIV amžiaus iki XX a. pabaigos, Vilnius, 2001.
5 Lietuvos žydai 1918 -1940. Prarasto pasaulio aidas. Vilnius, 2000.
Turinys
Contents
Įvadas /
Introduction
Žydų bendruomenių vidaus gyvenimas, ūkinė veikla /
Life within Jewish Communities and their Business Activities
Santykiai su vietos gyventojais, visuomeninė veikla /
Relations with the Local Population and Social Activities
Joniškio krašto žydų kultūrinis gyvenimas /
Cultural Life of the Jews of Joniškis Region
Išvados /
Conclusions
Šaltiniai /
List of Sources
Priedai /
Annexes
Joniškio krašto žydai, susituokę 1922-1924 m. /
Jewish Marriages in Joniškis Region in 1922-1924
Joniškio krašto žydai, gimę 1922-1924 m. /
Birth of Jewish Infants in Joniškis Region in 1922-1924
Joniškio krašto žydai, mirę 1922-1924 m. /
Demise of the Jewish in Joniškis Region in 1922-1924
Joniškio žydų liaudies klubo įstatai /
Regulations of Joniškis Jewish People' s Club
|